sprausti — spráusti vksm. Spráusk plei̇̃štą į rąsti̇̀galį ir pérskelsi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sprausti — sprausti, spraudžia, spraudė tr. DŽ 1. N, L, Rtr, Š kišti, brukti į tarpą: Pleištą sprausti NdŽ. Spraudžiu lištvą tarp durų J. Nelenda [valgis], nors sprausk KzR. Pakėlusi nuo pagalvio karščiu degančią galvą, pasiremia alkūnėmis, spraudžia… … Dictionary of the Lithuanian Language
spraustinis — sprausti̇̀nis, sprausti̇̀nė bdv. Sprausti̇̀niai põliai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
spraustinė — sprausti̇̀nis, sprausti̇̀nė bdv. Sprausti̇̀niai põliai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
spraustinis — spraustìnis, ė adj. (2) padarytas su spraustais: Spraustìnė sienelė DŽ1 … Dictionary of the Lithuanian Language
spriausti — spriausti, spriaudžia, spriaudė 1. K, ArchXXV489, NdŽ žr. sprausti 1. 2. K refl. žr. sprausti 3 (refl.): Ka spriaudžias, ka spriaudžias į priekį! Vlkv. spriausti; apspriausti; įspriausti; prispriausti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sprout — I. verb Etymology: Middle English spruten, from Old English sprūtan; akin to Old High German spriozan to sprout, Lithuanian sprausti to squeeze, thrust Date: 13th century intransitive verb 1. to grow, spring up, or come forth as or as if a sprout … New Collegiate Dictionary
sprießen — Vst. std. (9. Jh.), mhd. spriezen, ahd. spriozan (Bezeugung unsicher), as. * sprūtan strotzen Stammwort. Aus wg. * spreut a /sprūt a Vst. sprießen , auch in ae. sprūtan, spreotan, afr. sprūta; anord. in sproti Zweig, Stab , gt. vielleicht in… … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache
blukti — 2 blùkti, a, o tr. brukti, sprausti … Dictionary of the Lithuanian Language
braklinti — braklìnti ( yti Jrb), ìna, ìno tr., bràklinti, ina, ino, brãklinti 1. stipriai rišti, veržti, megzti: Ką tu čia braklinì, paskui nė pats neatriši Gž. 2. Ig sunkiai ką vilkti, vežti, traukti, kišti, sprausti, rioglinti: Braklìnk, kol… … Dictionary of the Lithuanian Language
bruklinti — brùklinti ( yti), ina, ino tr. braklinti, kimšti, sprausti, grūsti, brukti: Brùklinti yra dėti į vidų J. Brùklinkite gerai šieną į palėpius, kad neliktų tuščių vietų Pns. | refl.: Vargais negalais įėjau, – bruklinas tie žmonės, nė pralįst… … Dictionary of the Lithuanian Language